Baigiantis vasarai, šeštadienį, rugpjūčio 27 d., Zyplių dvare nuskambėjo paskutinės vasaros muzikos festivalio „Beatričės vasaros“ natos. Festivalį su romantiška programa „C’est charmant!“ uždarė solistai Dovilė Kazonaitė ir Šarūnas Šapalas, akordeonistas Tadas Motiečius, pianistė Rūta Mikelaitytė – Kašubienė ir aktorė Birutė Mar. Festivalio sumanytoja ir organizatorė, Šakių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė dėkojo ne tik atlikėjams už žavingą programą, bet ir visiems festivalio rėmėjams, draugams, organizatoriams.

Rugpjūčio 20 – 21 dienomis Zyplių dvare šurmuliavo tradicinė keramikos mugė „Pirksiu molio puodynėlę“. Ši šventė vyksta jau kelerius metus ir suburia dalyvauti vis daugiau keramikų. Šiais metais dalyvavo ne tik mūsų krašto keramikai, bet ir gausus būrys puodžių iš visos Lietuvos: Kauno, Klaipėdos, Kuršėnų, Panevėžio, Šiaulių.

Visus atvykusius pasveikino, keramikams dėkojo už užsakytą gražų orą ir tradiciškai du molio ąsočius sudaužydamas šventės pradžią paskelbė Lukšių miestelio seniūnas Vidas Cikana. Lukšių kultūros centro direktorė Daiva Bukšnienė dalyviams įteikė padėkas už dalyvavimą šventėje, linkėjo smagaus pabendravimo ir geros prekybos.

Šventę tęsė Sintautų kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvo „Sintuola“ pasirodymas, kauniečių grupės „Vėjas“ koncertas. Po pietų, arklidžių antrajame aukšte, buvo atidaryta Aurelijos Kurienės keramikos darbų paroda „Akimirka manęs“. Šventės metu tiek dalyviai, tiek renginio lankytojai buvo vaišinami dvaro kiemelyje išvirta sriuba. Buvo galima stebėti ir dalyvauti puodynių gaminimo edukacijoje, vaikai pramogavo rungtyse daužant molinukes.

Kaip ir kasmet, taip ir šiais metais aktyviai renginyje dalyvavo, naujus keramikus vienai iš renginio organizatorių Rimai Bakienei pakviesti padėjo, kauniečiai, juodosios keramikos plėtotojai, Rasa ir Saulius Bobinai. Jie kartu su savo kolegomis atskleidė juodosios keramikos paslaptis. Rankomis gamintus molinius darbus sudėjo į juodosios keramikos krosnį, čia juos degė net parą, per tą laiką demonstruodami kūrenimo subtilybes. Krosnyje buvo išdegti įvairūs molio dirbiniai. Antrąją dieną ant krosnies buvo pilamas smėlis, kad krosnis užgestų ir po kurio laiko smalsuoliai rinkosi stebėti, kaip puodžius iš juodosios keramikos krosnies traukė išdegtus dirbinius.

Sekmadienio pavakare puodžiai atsisveikino, pažadėjo ir kitais metais atvykti, pagaminti naujų molio darbų, pasikviesti savo draugų, kad šventė taptų tikru Lietuvos puodininkystės festivaliu.