Netektis

Liūdėdami pranešame, kad 2017 m. lapkričio 5 d. Čikagoje mirė visuomenininkas, aktyvus Amerikos lietuvių tarybos ir Krikščionių demokratų sąjungos narys Pranas Povilaitis.
Pranas Povilaitis – vienas iš keturių Vinco Povilaičio ir Antaninos Dėdinaitės – Povilaitienės vaikų, gimęs 1924 m. gruodžio 8 d. Šakių apskrityje, Sintautų valsčiuje, Šunkarių kaime.
Čia Pranas praleido vaikystę. Pradžios mokyklos 4 skyrius jis baigė Šunkariuose (Valakbūdyje), o penktą ir šeštą – Šakiuose. Baigęs 6 skyrius, 1937 m. įstojo į Šakių „Žiburio“ gimnazijos reformuotą pirmąją klasę.
Antrojo Pasaulinio karo metais visa Povilaičių šeima pasitraukė į Vokietiją. Čia, jau nurimus karo baisumams, 1946 m. Pranas pradėjo studijuoti Friedricho Alexanderio universitete Erlangene humanitarinius mokslus. Gilinosi į istoriją, filosofiją ir literatūrą. Laisvalaikiu sportavo, buvo krepšininkas.
1948-49 m. prasidėjo emigracija į užjūrius. Sugrįžti į Lietuvą vilčių nebuvo. Pranui reikėjo apsispręsti dėl tolesnių studijų – iki mokslo baigimo Erlangene buvo likęs tik semestras. Jam buvo suteikta stipendija studijuoti Amerikoje ir skirtas bilietas laive į JAV. Baigęs 2 mėn. pagreitintus anglų kalbos kursus, 1949 m. rudenį jis išvyko į Ameriką. Ten pradėjo naujas studijas Helenos mieste, Montanos valstijoje. Kibo į naują mokslo sritį – ekonomiką ir administravimą. Už studijas Erlangene gavo įskaitas ir 1951 m. baigė Helenos universitetą.
Baigęs mokslus, Pranas kurį laiką gyveno Bostone, vėliau jie persikėlė į Čikagą, kur 1952 m. Pranas pradėjo dirbti stambioje plieno pramonės įmonėje finansininku ir čia pradirbo 37 metus, iki pat pensijos. Vakarais gilino studijas North Western universitete, kur lankė seminarus ir konferencijas.
Čikagoje Pranas įsitraukė į ateitininkų veiklą. Vos tik atvykęs, buvo išrinktas Čikagos Studentų ateitininkų skyriaus pirmininku. Atsikūrus „Kęstučio“ korporacijai, tapo aktyviu jos nariu, kurį laiką pirmininkavo. Vėliau įstojo į sendraugių organizaciją, kur vienu metu užėmė sekretoriaus pareigas. Pranas aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos veikloje. Daug pasidarbavo įkuriant Pasaulio lietuvių katalikų bendriją, buvo jos vykdomasis pirmininkas. VLIK‘e darbavosi 10 metų. Daug pastangų įdėjo VLIK‘o tarybą perkeliant iš Niujorko į Čikagą.
Į Krikščionių demokratų sąjungos eiles įstojo 1962 m., o nuo 1989 m. buvo jos generalinis sekretorius. Jis buvo vienas iš iniciatorių įkuriant Krikščioniškosios demokratijos studijų klubą, kad pritrauktų daugiau jaunimo į politinę veiklą. Kurį laiką buvo Jaunųjų krikščionių demokratų vadovu. Nuo 1979 m. rašė ir redagavo Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos biuletenį, kuriame atsispindėjo lietuvių ir pasaulio KDP darbai, politinė Lietuvos padėtis, lietuvių politinių ir kultūrinių organizacijų įnašai siekiant Lietuvos nepriklauomybės. Biuletenis buvo mėgiamas įvairių politinių pažiūrų skaitytojų.
Keletą kartų lankėsi išsvajotoje laisvoje Lietuvoje. 1994 m. dalyvavo senosios Šakių gimnazijos buvusio kryžiaus atstatymo į senąją vietą iškilmėse. 1996 m. talkino Seimo rinkimuose, 1997 m. dalyvavo LKDP suvažiavime Vilniuje, buvo išrinktas tarybos nariu.
Zyplių dvare jau nuo 2015 m. eksponuojama Prano Povilaičio asmeninių daiktų kolekcija (baldai, paveikslai, knygos ir pan.) Šią kolekciją surinkti ir perduoti Čikagoje gyvenusiam Pranui Povilaičiui padėjo taip pat JAV gyvenanti išeivė, mecenatė Magdalena Stankūnė. Su ponia Magdalena Stankūne Lukšių seniūną Vidą Cikaną suvedė žurnalistas Algis Vaškevičius. Užsimezgus gražiai draugystei, 2015 m. vasarą M. Satnkūnės padedamas Pranas Povilaitis jūriniu konteineriu į Klaipėdos jūrų uostą atsiuntė surinktą savo asmeninių daiktų kolekciją, kuri Lukšių seniūnijos rūpesčiu buvo pargabenta į Zyplių dvarą.
Pagerbdami a.a. Prano Povilaičio atminimą Lukšių kultūros centro darbuotojai uždegė žvakes šalia velionio portreto jo asmeniniais daiktais apstatytame kambaryje, pagerbė tylos minute.

IMG_9851 PP

Kviečia keramikų šventė-festivalis „Pirksiu molio puodynėlę“

Kaip ir kasmet, taip ir šiemet rugpjūčio 19-20 dienomis į Zyplius suvažiuos keramikai ir pasiūlys ne tik apžiūrėti puodų, puodynėlių ir puodukėlių, bet ir patiems rankas sukišti į molį.
Laukia koncertai, žaidimai, atrakcijos.

Kviečiame norinčius šventėje dalyvauti keramikus registruotis. Išsamesnė informacija ir registracija telefonais
834544123 ir 861118200.

2 procentų paramos skyrimas

Visus dirbančius ir pajamas deklaruojančius asmenis kviečiame skirti 2 procentus gyventojų pajamų mokesčio biudžetinei įstaigai Lukšių kultūros centras (kodas 304076856), kuri savo veiklą vykdo Zyplių dvare, arba Šakių tautodailininkų bendrijai „Dailius“ (kodas 174438516). Skirdami šią paramą prisidėsite prie Zyplių dvaro kultūrinės veiklos organizavimo.

2 procentų dydžio pajamų mokesčio paramą galima skirti dviem būdais:
1. Elektroniniu būdu:
http://deklaravimas.vmi.lt/…/Prisijungimasperisorinessistem…

2. Užpildant prašymo pervesti 2 procentų nuo gyventojų pajamų mokesčio formos FR0512 popierinį variantą.

Dėkojame

Trise meno kryptimi. Audronės, Bangos ir Sauliaus kūrybos darbų parodos atidarymas

Kviečiame kovo 23 d., ketvirtadienį, 17 val. į Zyplių dvaro centriniuose rūmuose atidaromą Lampickų – Audronės, Bangos ir Sauliaus – margučių ir drožybos parodą.

Audronė apie save sako: „Esu trečios kartos margučių margintoja. Močiutės Anelės (1896 – 1985) margučių nepamenu. Mama Danguolė Dikšienė (g. 1931) tebetęsia margučių tradiciją. Vaikystėje sulaikiusi kvapą stebėdavau, kaip jos rankose paprastas kiaušinis virsdavo stebuklu – tobulu kvepiančių raštų margučiu. Daug pavasarių prieš Velykas mėginau marginti ir aš, nesėkmingai… Kai pagaliau pavyko, užplūdo džiaugsmas.
Ir tebeplūsta. Nes nesibaigia raštai, parodos, margučių kelionės po pasaulį.“
Savo vyrą, skulptorių Saulių Lampicką Audronė apibūdina taip: „Galima atimti sotumą, komfortą, dėmesį. Jis vis tiek liks stiprus savo dvasia. Nes turi fatališkąją Drožybą – didžiausią aistrą, nuotykį, beprotystę. Ji yra tvirčiausias siūlas iš visų Sauliaus gyvybių.“
Audronės ir Sauliaus dukra Banga apie save kalba: “ Esu ketvirtos kartos margučių margintoja. Pirmąjį numarginau būdama ketverių. Vėliau ėmiau marginti ne tik Velykoms, bet ir parodoms, mugėms. Dalyvauju amatų šventėse, mokau šio amato vaikus ir suaugusiuosius.
Gimiau peizažais turtingame Alytuje ir užaugau menų apsupty. Džiaugiuosi, kad mane sudomino, paviliojo ir įtraukė kūryba. Vaikystėje mokiausi muzikos, dailės, išbandžiau įvairius amatus, vėliau studijavau grafinį dizainą. Su akvarele susidraugavau 2012 metais ir nuo tada galvoje užgimstantys vaizdai tampa iliustracijomis, paveikslais, atvirukais. Gyvenimas – įvairiapusis. Kas tinka man, pasako širdis, todėl visada stengiuosi girdėti ją pasaulio triukšme.“

Ekslibris geriau nei sriuba. Parodos atidarymas ir edukacija

Kviečiame kovo 16 d., ketvirtadienį, 14 val. į grafikės  Lolitos Brazos ekslibrio parodos atidarymą, po kurio vyks kūrybinis užsiėmimas, kurio metu turėsite galimybę pabandyti susikurti ekslibrisą sau monotipijos technika. Ekslibrisas – knygos ženklas, žymintis jos savininką. Todėl neatsitiktinai tokiu būdu nusprendėme paminėti Knygnešio dieną.

 

Kūrybinį užsiėmimą ves pati parodos autorė. Auka už edukaciją – 2 Eur. Būtina išankstinė registracija telefonu 861118200

Plačiau apie knygnešius paskaityti galima čia

 

Desertui… Mocartas ar Saljeris?

Ką pasirinksite? Austrišką gaivališką, burnoje tirpstantį, vanile kvepiantį  pyragą su plakta grietinėle? O gal itališką pikantiško skonio, saikingai saldų, kavos ir sūrio desertą?

Du nuostabūs muzikai Ponios Istorijos lėmimu tapę amžinais konkurentais. Visas pasaulis žavisi genialia, gyvybe žaižaruojančia W. A. Mozart kūryba, tuo tarpu šešėlyje likęs A. Salieri iki šių dienų ieško savo klausytojų. Iš tikrųjų gi A.Salieri būta puikaus muzikos specialisto ir pedagogo, paties garsiausio vokalo ir operos pedagogo ano meto Vienoje, pas kurį mokėsi ir L. van Bethoven, F. Schubert, F. Lizst. Savo gyvenimo metu Salieri buvo vienu gerbiamiausių Europos kompozitorių.

Jau trečią šimtmetį austras W.A. Mozart ir italas A. Salieri negali nurimti vienas be kito, apipinti įvairiausiomis legendomis ir kaltinimais.

Kviečiame kovo 5 d., sekmadienį, 13,30 val. į Zyplių dvare vyksiantį koncertą intriguojančiu pavadinimu „Desertui…Mocartas ar Saljeris?“ Koncerto metu muzikės bandys „sutaikyti“ šiuos du kompozitorius, pristatydamos arba siūlydamos dar kartą pasigrožėti nuostabia jų kūryba.

Programoje skamba W. A. Mozart ir A. Salieri kūriniai, pasakojimai apie kompozitorių gyvenimą ir kūrybą.

Atlikėjos – Trio „Giocoso“: Raimonda Janutėnaitė (mecosopranas), Viktorija Zabrodaitė (fleita), Nijolė Baranauskaitė (fortepijonas). Koncertą veda Rasa Murauskaitė.

 

Bilietų kainos: 5 Eur., 3 Eur. – moksleiviams, ikimokyklinio amžiaus vaikai įleidžiami nemokamai.

Paroda intriguojančiu pavadinimu jau Zyplių dvare

Žvarbią sekmadienio, sausio 29-osios, popietę į Zyplių dvaro centrinius rūmus rinkosi meno ir kavos mėgėjai, mat čia buvo atidaryta trijų moterų, kūrybinių dirbtuvių „Prie meno“ įkūrėjų – Kristinos Venslauskienės, Aistės Rutkauskienės ir Vitalijos Svirkauskienės –  darbų paroda, intriguojančiu pavadinimu „Gal kavos?“ Ši paroda moterims neeilinė – skirta paminėti jų dirbtuvių veiklos penkmetį.

Į parodos atidarymą atskubėjusius svečius pasitiko pačios parodos autorės, jų šeimų nariai ir visų klausė – „Tai gal kavos? Juodos ar baltos?“ Ir tuomet svečiai mėgavosi kvapniu kavos puodeliu, bendravo, klausėsi lukšietės Viktorijos Pavalkytės pianinu atliekamų kūrinių, žiūrėjo į besikeičiančias ant sienos nuotraukas iš kūrybinių dirbtuvių „Prie meno“ penkerių metu veiklos. Vėliau svečių dėmesį patraukė Ričardo Rutkausko atliekama daina, po kurios nuskambėjo kvietimas pakilti į antrąjį Zyplių dvaro rūmų aukštą ir pagaliau padaryti tai, ko visi ir susirinko – apžiūrėti parodą.

Pakilę į antrojo aukšto parodų salę svečiai išvydo grafikos paveikslus, dekoruotus baldus, įvairias interjero detales, kurias kruopščiai juodu tušu išpuošė menininkės iš Marijampolės.

Kalbėdama apie parodos idėją, apie kūrybinį procesą Aistė Rutkauskienė jį palygino su atkarpa, kurią turėtume padalinti pusiau. Viena pusė šios atkarpos būtų bendravimas prie puodelio kavos, prie kurios ir gimsta pačios geriausios idėjos, kai pasidalini su kitu savo mintimis, net ir pačiomis beprotiškiausiomis, kai sulauki pritarimo ir padrąsinimo. Antrąją atkarpos dalį, pasak Aistės, turėtume padalinti dar į tris trumpesnes atkarpėles, iš kurių dvi pirmosios būtų skirtos vėl bendravimui prie kavos, tik šį kartą jau kalbant apie konkrečią idėją, priemones jai įgyvendinti, ir tik trečioji šios painiai suskirstytos atkarpos dalis būtų skirta pačiam darbui. Čia taip dažnai minima kava, tiksliau jos spalva, ir tapo centrine parodos ašimi. Juk kava būna balta arba juoda, todėl dvi pagrindinės spalvos šioje parodoje ir yra – juoda ir balta.

Lukšių miestelio seniūnas, Šakių tautodailininkų bendrijos „Dailius“ pirmininkas Vidas Cikana, sveikindamas parodos autores ir linkėdamas meninio įkvėpimo, kalbėjo apie jų įvairiapusiškumą, mat šios moterys, dalyvaudamos įvairiuose pleneruose, ir ne tik Zypliuose, išdrįsta kiekvieną kartą dirbti su vis kitomis medžiagomis – vilna, akmeniu, metalu…

Šakių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Papievienė buvo sužavėta šių moterų kruopštumu, jų sugebėjimu sudėlioti visas veiklas į tinkamus stalčiukus ir rasi laiko kavai ir menui. Dovanodama parodos autorėms albumus apie Šakių rajono tautodailininkę Eleną Ruzgienę, palinkėjo kūrybinėms dirbtuvėms „Prie meno“ ilgų gyvavimo ir kūrybos metų.

Lukšių kultūros centro direktorė Daiva Bukšnienė ir renginių organizatorė – parodų kuratorė Rima Bakienė dėkojo už atvežtą netradicinę parodą, kuri džiugins Zyplių dvaro lankytojus, už nuolatinį bendradarbiavimą, už edukacines programas, su kuriomis kūrybinių dirbtuvių moterys dažnai apsilanko Lukšiuose.

Vėliau parodos „Prie kavos“ autores sveikino, jų darbai žavėjosi ir sėkmės linkėjo Lukšių moterų klubo „Fedora“ narės, šeimų nariai, draugai, partneriai, kūrėjai, jų meno gerbėjai.

Kviečiame visus Zyplių dvaro draugus užsukti ir apžiūrėti šią parodą.