Gegužės 20 dieną Zyplių dvaro arklidėse vyko Reginos Palevičienės (lit. slapyvardis Karilė Verdenė) ir Vilijos Dobrovolskienės poezijos popietė ir Karilės Verdenės Tapybos darbų parodos atidarymas „Žemė sapnuoja mane“. Renginys prasidėjo skambant Inesos Bagdanavičienės ir Remigijaus Poderio dainoms. Muzikinius intarpus atliko Šakių meno mokyklos mokinė Viktorija Pavalkytė. Poezijos popietę vedė Gema Flėderytė – Sotikova. Renginyje skambėjo ir gitaristų – bardų Vilmos ir Virgilijaus Anelauskų muzika. Poetės ne tik skaitė eiles, bet ir renginio dalyviams uždavinėjo šmaikščius klausimus, už kurių atsakymus laukė prizai – autorių knygos. Renginys buvo užbaigtas artimųjų, pažįstamų, draugų ir bičiulių nuoširdžiais sveikinimais autorėms.

Savaitė Zyplių dvare prasidėjo su dainomis. Į Zyplių dvaro arklides rinkosi Šakių rajono folkloro ansambliai: „Šakija“ (vadovė Virginija Snudaitienė), „Santaka“ (vadovė Jūratė Navickienė), „Vaiguva“ (vadovė Asta Grigaitienė), „Nova“ (vadovė Nijolė Černiavičienė). Čia drauge su visais pasidainuoti atvyko Veronika Povilionienė. Tą popietę Zyplių dvare vyko Vilniaus mokytojų namų kartu su partneriu Lukšių kultūros centru organizuotas renginys „Pasidainavimai su Veronika. Signatarų keliais“. Šis pasidainavimas skirtas signatarui Saliamonui Banaičiui. Apie signatarą Saliamoną Banaitį visiems papasakojo Lukšių kultūros centro darbuotoja Rūta Plėšikaitė. Vėliau renginio vedimą į savo rankas perėmė Veronika Povilioninė, kuri ne tik dainavo drauge su folkloro ansambliais ir renginio žiūrovais, bet ir dalinosi savo mintimis apie lietuvių kalbą, dainų grožį, tradicijas ir papročius. Veronika Povilionienė dėkojo renginio dalyviams už puoselėjamas folklorinio dainavimo tradicijas.

Gegužės 11-ąją Zyplių dvare pristatyta tapybos ir skulptūros paroda „Paveikslai – kilmės dokumentai Zyplių dvarui“. Tokį intriguojantį parodos pavadinimą sumanė poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė. Parodoje savo darbus pristato tapytojai Kristina Jatautaitė, Irena Mikuličiūtė, Gitas Markutis, Romanas Averincevas ir skulptorius Sigitas Straigis. Tapybos ir skulptūros paroda Zyplių dvare veiks iki birželio 16 dienos. Ši paroda – teminė, ją pristatantys menininkai savo darbuose vaizduoja Zyplių dvaro istoriją. Parodos atidaryme tapytojai dalinosi mintimis, kaip kilo idėja nutapyti paveikslus Zyplių dvarui. Zyplių dvaro gamtovaizdžius galima išvysti Gito Markučio ir Kristinos Jatauraitės drobėse, Zyplių dvaro asmenybes – Irenos Mikulčiūtės ir Romano Averincevo darbuose. Su parodos atidarymu autorius sveikino būrys kolegų menininkų – Arvydas Martinaitis, Zita Tarasevičienė, Alina Daikerr – Gulbinienė, Nelė Jurgelinienė, taip pat Lukšių miestelio seniūnas Vidas Cikana, Lukšių kultūros centro direktorė Daiva Bukšnienė. Susirinkusiems svečiams koncertavo Inesa Bagdonavičienė ir Remigijus Poderis.

Gegužės 5-osios popietę Zyplių dvare koncertavo Merkinės jaunimo etnokultūros klubo „Kukumbalis“ nariai Neringa Lisauskaitė, Modesta Čaplikaitė, Kristupas Černiauskas, Rimutė Griškevičienė, Matas Kalinskas ir jų vadovai Rita ir Vytas Černiauskai. Svečiai Motinos dienai skirtame koncerte moderniai pristatė tiek folkloro kūrinius, tiek vadovo Vyto Černiausko baltiškos pasaulėjautos kūrybos dainas. Prieš koncertą atidaryta ir Jūratės Raudeliūnienės rankdarbių paroda „Atradau save“.

Gegužės 4 dieną Zyplių dvare atidaryta Rusijos dailininkų sąjungos nario, tarptautinės vaizduojamojo meno asociacijos nario Lev‘o Sherstinoj‘aus grafikos darbų paroda „Prūsiškoji elegija“.

Lietuviško kraujo turintis tapytojas Lev Sherstinoj gimė 1945 m. Sagiz kaime, Kazachstane, baigė Kunabės meninės ir techninės grafikos faluktetą Krasnodaro universitete. Šiuo metu parodos autorius gyvena ir kuria Sovetske, dirba dėstytoju Maskvos K. G. Razumovskio technologijų ir valdymo valstybinio univertiteto Kaliningrado filiale.

Tapytojas yra gavęs daugybę apdovanojimų, surengęs parodų Rusijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Lev‘o Sherstinoj‘aus kūryboje ryškus individualizmas, meistriškai įvaldytos įvairios technikos – dailininkas puikiai piešia, atlieka ofortus, akvatinas, lino graviūras, monotipijas. Jo darbų yra įsigije žymiausi Rusijos muziejai, saugomi užsienio šalyse.

Paveikslų tušu serija „Prūsiškoji elegija“– lengvas ir elegantiškas prisilietimas prie prūsų žemės – krašto, tapusio mitu ir gyvuojančio tik istorinėje atmintyje.
Parodą į Zyplių dvarą atlydėjo parodos kuratorė – Sovetsko istorijos muziejaus direktorė Andželika Ivanovna Špiliova kartu su dviem kolegėm, laikinai Lietuvos respublikos konsulato Sovetske pareigas atliekantis ministro patarėjas Bronius Makauskas, fotomenininkas Eugenijus Skipytis. Į parodą atskubėjo ir Tauragės krašto muziejas direktorius, fotomenininkas Romualdas Vaitkus, sveikinimo žodį tarė Lukšių seniūnas Vidas Cikana, Lukšių kultūros cendro direktorė Daiva Bukšnienė.

Kviečiame aplankyti parodą!

Raštuotas megztukas. Raudonas šalikas. Tai neatsiejami Liudo Mažylio, VDU profesoriaus, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve atradusio Lietuvos Nepriklausomybės aktą, įvaizdžio atributai. Balandžio 21-ąją profesorius Liudas Mažylis lankėsi Zyplių dvare, čia pristatė savo filatelijos parodą ir mintimis dalijosi su Zanavykų krašto žmonėmis. Šiuo garbiu svečiu pačioje renginio pradžioje džiaugėsi ir jį sveikino laikinasis Šakių rajono meras Juozas Puodžiukaitis, vicemeras Edgaras Pilypaitis, Lukšių kultūros centro renginių organizatorės Rimos Bakienės prašymu drauge su visa atsistojusia sale pagiedojo Tautišką giesmę.
Profesorius Liudas Mažylis, pristatydamas filatelijos parodą, kurioje dvylikos Vasario 16-osios Akto signatarų parašai, kalbėjo, kad šis parašų rinkimas, dažnas jų tyrinėjimas, buvo vienas iš pirmųjų „namų darbų“, paruošusių šiam didžiam atradimui. Vėliau sekė domėjimasis ir susirašinėjimas su Vokietijos archyvų darbuotojais, ryšių su Lietuvos Respublikos ambasados Vokietijoje darbuotojais užmezgimas. Visa tai ir lėmė didžiu visų lietuvių džiaugsmu kovo 29-ąją pasibaigusias Nepriklausomybės akto paieškas.
Atsakydamas į susirinkusiųjų klausimus profesorius Liudas Mažylis įvardino, kad jam brangiausia pasirodė agentūros Reuters publikacija, kurioje nepaminėtas nei jo vardas, nei pavardė, nei pedagoginis vardas – ši agentūra skelbė, kad tą dieną „Lietuva atrado savo Nepriklausomybės aktą“. Profesorius kalbėjo, kad šis Akto atradimas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse svarbus mums visiems ir mes visi galime savaip prisidėti prie šios svarbios datos minėjimo, Signatarų pagerbimo.
Svečias džiaugėsi, kad galėjo atvykti į Lukšius, kur Lukšių pradžios mokykloje 1863-1866 metais mokėsi patriarchas Jonas Basanavičius, į Zyplių dvarą, kuriame 1924 – 1944 m. veikė Žemesnioji žemės ūkio mokykla, įkurta ir visus gyvavimo metus administruota Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro Saliamono Banaičio sūnaus Justino Banaičio; į kraštą, kuriame gimė dar du signatarai – Jonas Vailokaitis ir Justinas Staugaitis, kur gimė Vinco Kudirkos sukurta Tautiška giesmė.
Liudui Mažyliui už atvykimą ir pasidalinimą savo mintimis, patirtimi ir įžvalgomis dėkodamas šiuo metu atostogaujantis Lukšių seniūnas Vidas Cikana paminėjo, kad profesorius nėra jau toks nežinomas, kaip iš pradžių jį bandė pristatyti žiniasklaida – juk profesorių puikiai pažįsta akademinė bendruomenė, tūkstančiai jo studentų. Iš Vido Cikanos rankų dovanų gavęs angelo statulėlę profesorius nusijuokė – visa ši Nepriklausomybės akto paieška neapsiėjo be Apvaizdos priežiūros: Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyvo darbuotojas, atsiuntęs profesoriui svarbių bylų sąrašą turi laibai gražią ir simbolinę pavardę – Angel.
Lukšių kultūros centro direktorė Daiva Bukšnienė įteikė gėlių ir padėkojo už susitikimą ne tik profesoriui Liudui Mažyliui, bet ir šį susitikimą suorganizuoti padėjusiam filatelistui Juozui Urbonui.
Vėliau profesorius Liudas Mažylis mielai fotografavosi ir dalino autografus visiems norintiems, taip pat apžiūrėjo Zyplių dvaro arklidžių ir rūmų pastatuose veikiančias parodas.

Balandžio 12-ąją Zyplių dvaro centriniuose rūmuose vyko marginimo vašku edukacija „Pavasaris margučių raštuose“. Margučių marginimo vašku pamoka pritraukė norinčius išmokti marginti šiuo būdu smalsuolius tiek iš įvairių Šakių rajono, tiek iš gretimojo Kauno rajono kampelių. Proga išmokti marginti viena iš senųjų marginimo technikų pasinaudojo net iš Anglijos atostogų į gimtinę grįžęs būrelis lietuvių. Marginimo lazdeles į rankas pirmą kartą ėmė ir smalsūs keturmečiais, ir į septintąją dešimtį įžengę jų seneliai. Buvo ir marginimo vašku „profesionalų“, kurie taip velykinius margučius margina jau ne vienerius metus. Toks smagus būrys margintojų beveik dvi valandas plušo palinkęs prie stalų, stengdamasis išgauti kuo gražesnes, tvarkingesnes saulutes, paukščio pėdutes, žalčiukus, žvaigždes ir kitus simbolinius marginimo ženklus. Su marginimo vašku paslaptimis edukacijos dalyvius supažindino Lukšių kultūros centro darbuotoja Lina Palekauskaitė.

Šiuo metu Zyplių dvaro centriniuose rūmuose veikia Audronės, Bangos ir Sauliaus Lampickų darbų paroda, kurioje eksponuojama per 400 Audronės ir Bangos margučių bei 17 Sauliaus skulptūrų. Kviečiame aplankyti parodą. Dalinamės parodos atidarymo, kur skambėjo Remigijaus ir Rimantos Poderių atliekama muzika, parodos autoriai dalinosi savo kūrybos proceso paslaptimis, akimirkomis.

Kovo 16-ąją Lukšių kultūros centre (Zyplių dvaro centriniuose rūmuose) paminėta Knygnešio diena. Šia proga ne tik prisiminti ir paminėti iškiliausi knygnešiai – spaudos draudimo metais iš Prūsijos gabenę lietuviškų leidinių į kitą Nemuno pusę, bet ir atidaryta šiaulietės grafikės Lolitos Brazos ekslibrisų paroda intriguojančiu pavadinimu „Ekslibris geriau ne sriuba“. Kalbėdama apie savo parodą Lolita pristatė Mato Slančiausko (1850-1924), Šiaulių apskrities knygnešio atminimui skirtą ekslibrį, kuriame užfiksuota jo frazė „Grinčia be knygų smirdžia lavonu…“, paaiškino termino „ekslibris“ kilmę ir reikšmę, pristatė lietuvišką šio žodžio atitikmenį – „iš knygų“. Parodos autorė papasakojo kuriozišką nutikimą iš savo vaikystės, kai vienu antspaudu su rusišku užrašu sužymėjo visas namuose buvusias knygas, ir kaip supratusi savo „prisidirbimą“ jį bandė ištaisyti – plėšė visų knygų priešlapius. Nuo to laiko Lolitai galvoje kirbėjo mintis, kaip pasigaminti savo antspaudą ir vėliau, jau tapusi grafike ji šį savo norą įgyvendino, o pastaruoju metu jau surengė ne vieną ekslibrisų parodą. Su parodos Zyplių dvare atidarymu Lolitą Brazą sveikino Lukšių miestelio seniūnas Vidas Cikana, Lukšių kultūros centro direktorė Daiva Bukšnienė, kolegos menininkai – Virginija Armanavičienė, Violeta Bakšenskienė, Rita Mockeliūnienė, Valdas Paukštys, Rigimantas Stanaitis ir daugelis kitų.
Na o vėliau Lolita visus norinčius susisodino prie stalo, įdavė popieriaus ir pieštukus į rankas ir paragino pasigaminti savo ekslibrisus monotipijos būdu. Džiugu, kad į parodos atidarymą ir netradicinę pamoką atvyko visas būrys Šakių meno mokyklos mokinių su mokytoju Kęstučiu Dovydaičiu, Šakių bibliotekos bibliotekinkės, ekslibriu susidomėja ne tik šakiečiai, bet ir Marijampolės, Vilkaviškio rajono gyventojai.

Lukšiečiai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną minėti pradėjo dar šios šventės išvakarėse – penktadienį, kovo 10-ąją. Tądien Zyplių dvare buvo atidaryta dailininkės Ilonos Daujotaitės Janulienės Tautinio kostiumo metams skirta tapybos paroda „Laiko juosta“. Ši paroda glaudžiai susijusi su pernai metais Zyplių dvare eksponuota tapytojos paroda „Budėjimas“, kuri buvo skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtpenkmečiui.
Parodos “Laiko juosta“ paveiksluose išryškintos praeities estetinės vertybės istoriniuose kostiumuose iš visus penkių etnografinių regionų, baltiškų apdarų, papuošalų bei tautinės aprangos fragmentuose. Paroda pavadinta vieno iš kūrinių vardu, atspindinčiu mūsų tautinės atminties įamžinimą tapyboje. Džiugu, kad Ilonos Daujotaitės paroda „Laiko juosta“ Tautinio kostiumo metais pirmiausia išeksponuota Lukšiuose, Zyplių dvaro cenrinių rūmų erdvėse. Vėliau ši paroda keliaus per kitas Lietuvos parodų galerijas ir sales.
Ilonos Daujotaitės Janulienės parodos „Laiko juostą“ atidarymą sodriom spalvom papuošė Sintautų kultūros centro folklorinio ansamblio „Santaka“ dainos ir muzika. Ansambliečiai ne tik dainavo liaudies dainas, tačiau ir pasakotoja Emilija Petravičienė tarmiškai papasakojo linksmą nutikimą, lūpine armonikėle ne vieną melodiją sugrojo Albinas Tarnauskas, smuiku pagriežė Sigita Duobaitė, o vėliau kartu dar armonika užgrojo Sigitas Duoba ir basete pagriežė ansamblio vadovė Jūratė Navickienė. Susirinkusiuosius džiugino ne tik folklorinės dainos ir muzika, bet ir gražūs tautiniai kostiumai, kuriais taip pat pasipuošė ir Lukšių kultūros centro darbuotojos.
Kalbėdama apie savo tapybos darbus Ilona Daujotaitė sakė, kad tradicijas, papročius, lietuvybę kiekvienas puoselėjame, taip, kaip jaučiame, kaip galime: kas daina, kas šokiu, kas muzika, o kas – tapydamas mums svarbiausius tautos, istorijos, mūsų tapatumo ir savasties simbolius. „Kas, jei ne mes, kada – jei ne dabar?“ – retoriškai klausė parodos „Laiko juosta“ autorė.
Į šį renginį atskubėjo ir Šakių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Papievienė. Ji džiaugėsi, kad tapytoja Ilona Daujotaitė į Zyplių dvarą atvežė jau antrąją savo parodą, šį kartą nuostabiai nutapytus, pagal regionus atpažįstamus tautinius kostiumus.
Visus susirinkusiuosius su Tautinio kostiumo metais ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėmis pasveikino Lukšių miestelio seniūnas Vidas Cikana.
Na, o kovo 11-ąją į Zyplių dvarą rinkosi dainuojamosios poezijos gerbėjai, mat tą dieną čia koncertavo bardas Kazimieras Jakutis – Pagulbis. Pirmiausiai visus susirinkusiuosius su švente paskveikino Lukšių miestelio seniūnas Vidas Cikana, prisiminęs istorines Nepriklausomybės akto pasirašymo aplinkybes, tuomet išgyventus jausmus. Vėliau visi pasinėrė į jausmingos Kazimiero Jakučio kuriamos muzikos garsus. Koncertas buvo skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti, jame skambėjo tiek paties atlikėjo, tiek Jono Strielkūno, Antano A. Jonyno žodžiais kurtos dainos apie Motiną, apie Tėvynės gamtą, apie Gimtinę ir jos ilgesį. Šį koncertą dovanojo Asociacija „Lukšių bendruomenės centras“