Lukšių kultūra Zyplių dvare

Savaitė Zyplių dvare prasidėjo su dainomis. Į Zyplių dvaro arklides rinkosi Šakių rajono folkloro ansambliai: „Šakija“ (vadovė Virginija Snudaitienė), „Santaka“ (vadovė Jūratė Navickienė), „Vaiguva“ (vadovė Asta Grigaitienė), „Nova“ (vadovė Nijolė Černiavičienė). Čia drauge su visais pasidainuoti atvyko Veronika Povilionienė. Tą popietę Zyplių dvare vyko Vilniaus mokytojų namų kartu su partneriu Lukšių kultūros centru organizuotas renginys „Pasidainavimai su Veronika. Signatarų keliais“. Šis pasidainavimas skirtas signatarui Saliamonui Banaičiui. Apie signatarą Saliamoną Banaitį visiems papasakojo Lukšių kultūros centro darbuotoja Rūta Plėšikaitė. Vėliau renginio vedimą į savo rankas perėmė Veronika Povilioninė, kuri ne tik dainavo drauge su folkloro ansambliais ir renginio žiūrovais, bet ir dalinosi savo mintimis apie lietuvių kalbą, dainų grožį, tradicijas ir papročius. Veronika Povilionienė dėkojo renginio dalyviams už puoselėjamas folklorinio dainavimo tradicijas.

Gegužės 11-ąją Zyplių dvare pristatyta tapybos ir skulptūros paroda „Paveikslai – kilmės dokumentai Zyplių dvarui“. Tokį intriguojantį parodos pavadinimą sumanė poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė. Parodoje savo darbus pristato tapytojai Kristina Jatautaitė, Irena Mikuličiūtė, Gitas Markutis, Romanas Averincevas ir skulptorius Sigitas Straigis. Tapybos ir skulptūros paroda Zyplių dvare veiks iki birželio 16 dienos. Ši paroda – teminė, ją pristatantys menininkai savo darbuose vaizduoja Zyplių dvaro istoriją. Parodos atidaryme tapytojai dalinosi mintimis, kaip kilo idėja nutapyti paveikslus Zyplių dvarui. Zyplių dvaro gamtovaizdžius galima išvysti Gito Markučio ir Kristinos Jatauraitės drobėse, Zyplių dvaro asmenybes – Irenos Mikulčiūtės ir Romano Averincevo darbuose. Su parodos atidarymu autorius sveikino būrys kolegų menininkų – Arvydas Martinaitis, Zita Tarasevičienė, Alina Daikerr – Gulbinienė, Nelė Jurgelinienė, taip pat Lukšių miestelio seniūnas Vidas Cikana, Lukšių kultūros centro direktorė Daiva Bukšnienė. Susirinkusiems svečiams koncertavo Inesa Bagdonavičienė ir Remigijus Poderis.

Gegužės 5-osios popietę Zyplių dvare koncertavo Merkinės jaunimo etnokultūros klubo „Kukumbalis“ nariai Neringa Lisauskaitė, Modesta Čaplikaitė, Kristupas Černiauskas, Rimutė Griškevičienė, Matas Kalinskas ir jų vadovai Rita ir Vytas Černiauskai. Svečiai Motinos dienai skirtame koncerte moderniai pristatė tiek folkloro kūrinius, tiek vadovo Vyto Černiausko baltiškos pasaulėjautos kūrybos dainas. Prieš koncertą atidaryta ir Jūratės Raudeliūnienės rankdarbių paroda „Atradau save“.

Gegužės 4 dieną Zyplių dvare atidaryta Rusijos dailininkų sąjungos nario, tarptautinės vaizduojamojo meno asociacijos nario Lev‘o Sherstinoj‘aus grafikos darbų paroda „Prūsiškoji elegija“.

Lietuviško kraujo turintis tapytojas Lev Sherstinoj gimė 1945 m. Sagiz kaime, Kazachstane, baigė Kunabės meninės ir techninės grafikos faluktetą Krasnodaro universitete. Šiuo metu parodos autorius gyvena ir kuria Sovetske, dirba dėstytoju Maskvos K. G. Razumovskio technologijų ir valdymo valstybinio univertiteto Kaliningrado filiale.

Tapytojas yra gavęs daugybę apdovanojimų, surengęs parodų Rusijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Lev‘o Sherstinoj‘aus kūryboje ryškus individualizmas, meistriškai įvaldytos įvairios technikos – dailininkas puikiai piešia, atlieka ofortus, akvatinas, lino graviūras, monotipijas. Jo darbų yra įsigije žymiausi Rusijos muziejai, saugomi užsienio šalyse.

Paveikslų tušu serija „Prūsiškoji elegija“– lengvas ir elegantiškas prisilietimas prie prūsų žemės – krašto, tapusio mitu ir gyvuojančio tik istorinėje atmintyje.
Parodą į Zyplių dvarą atlydėjo parodos kuratorė – Sovetsko istorijos muziejaus direktorė Andželika Ivanovna Špiliova kartu su dviem kolegėm, laikinai Lietuvos respublikos konsulato Sovetske pareigas atliekantis ministro patarėjas Bronius Makauskas, fotomenininkas Eugenijus Skipytis. Į parodą atskubėjo ir Tauragės krašto muziejas direktorius, fotomenininkas Romualdas Vaitkus, sveikinimo žodį tarė Lukšių seniūnas Vidas Cikana, Lukšių kultūros cendro direktorė Daiva Bukšnienė.

Kviečiame aplankyti parodą!

Raštuotas megztukas. Raudonas šalikas. Tai neatsiejami Liudo Mažylio, VDU profesoriaus, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve atradusio Lietuvos Nepriklausomybės aktą, įvaizdžio atributai. Balandžio 21-ąją profesorius Liudas Mažylis lankėsi Zyplių dvare, čia pristatė savo filatelijos parodą ir mintimis dalijosi su Zanavykų krašto žmonėmis. Šiuo garbiu svečiu pačioje renginio pradžioje džiaugėsi ir jį sveikino laikinasis Šakių rajono meras Juozas Puodžiukaitis, vicemeras Edgaras Pilypaitis, Lukšių kultūros centro renginių organizatorės Rimos Bakienės prašymu drauge su visa atsistojusia sale pagiedojo Tautišką giesmę.
Profesorius Liudas Mažylis, pristatydamas filatelijos parodą, kurioje dvylikos Vasario 16-osios Akto signatarų parašai, kalbėjo, kad šis parašų rinkimas, dažnas jų tyrinėjimas, buvo vienas iš pirmųjų „namų darbų“, paruošusių šiam didžiam atradimui. Vėliau sekė domėjimasis ir susirašinėjimas su Vokietijos archyvų darbuotojais, ryšių su Lietuvos Respublikos ambasados Vokietijoje darbuotojais užmezgimas. Visa tai ir lėmė didžiu visų lietuvių džiaugsmu kovo 29-ąją pasibaigusias Nepriklausomybės akto paieškas.
Atsakydamas į susirinkusiųjų klausimus profesorius Liudas Mažylis įvardino, kad jam brangiausia pasirodė agentūros Reuters publikacija, kurioje nepaminėtas nei jo vardas, nei pavardė, nei pedagoginis vardas – ši agentūra skelbė, kad tą dieną „Lietuva atrado savo Nepriklausomybės aktą“. Profesorius kalbėjo, kad šis Akto atradimas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse svarbus mums visiems ir mes visi galime savaip prisidėti prie šios svarbios datos minėjimo, Signatarų pagerbimo.
Svečias džiaugėsi, kad galėjo atvykti į Lukšius, kur Lukšių pradžios mokykloje 1863-1866 metais mokėsi patriarchas Jonas Basanavičius, į Zyplių dvarą, kuriame 1924 – 1944 m. veikė Žemesnioji žemės ūkio mokykla, įkurta ir visus gyvavimo metus administruota Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro Saliamono Banaičio sūnaus Justino Banaičio; į kraštą, kuriame gimė dar du signatarai – Jonas Vailokaitis ir Justinas Staugaitis, kur gimė Vinco Kudirkos sukurta Tautiška giesmė.
Liudui Mažyliui už atvykimą ir pasidalinimą savo mintimis, patirtimi ir įžvalgomis dėkodamas šiuo metu atostogaujantis Lukšių seniūnas Vidas Cikana paminėjo, kad profesorius nėra jau toks nežinomas, kaip iš pradžių jį bandė pristatyti žiniasklaida – juk profesorių puikiai pažįsta akademinė bendruomenė, tūkstančiai jo studentų. Iš Vido Cikanos rankų dovanų gavęs angelo statulėlę profesorius nusijuokė – visa ši Nepriklausomybės akto paieška neapsiėjo be Apvaizdos priežiūros: Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyvo darbuotojas, atsiuntęs profesoriui svarbių bylų sąrašą turi laibai gražią ir simbolinę pavardę – Angel.
Lukšių kultūros centro direktorė Daiva Bukšnienė įteikė gėlių ir padėkojo už susitikimą ne tik profesoriui Liudui Mažyliui, bet ir šį susitikimą suorganizuoti padėjusiam filatelistui Juozui Urbonui.
Vėliau profesorius Liudas Mažylis mielai fotografavosi ir dalino autografus visiems norintiems, taip pat apžiūrėjo Zyplių dvaro arklidžių ir rūmų pastatuose veikiančias parodas.