AndriusBieliukas

Kviečiame į Zyplių dvarą apžiūrėti Andriaus Bieliuko drožybos darbus, įmanžintus fotografo Vido Venslovaičio fotografijose.

Andrius Bieliukas, gimė 1973 m. balandžio 23 d., baigė Kriūkų vidurinę mokyklą, gyvena ir dirba Kriūkų seniūnijoje, Šakių rajone. Medžio drožyba susidomėjo paskatintas mokytojo Valdo Paukščio.  Parodose dalyvauja nuo 1991 m., personalines parodas rengti pradėjo 1998 m. , nuo 2003 metų dalyvauja įvairiose medžio drožėjų, menininkų stovyklose, tautodailininkų pleneruose.  Nuolatos dalyvauja konkursinėse liaudies meno parodose „Aukso vainikas“ – po du kartus regioninėse „Aukso vainikas“  parodose užėmė pirmąją ir antrąją vietas, taip pat du kartus respublikinės „Aukso vainiko“ parodos trečiosios vietos laimėtojas.

Lesson Plan Book (2)

Zyplių dvare atidaryta pirmoji personalinė tapytojos Indrės Siaurusevičiūtės paroda „Gijos“. Apie šią parodą Indrė sako taip: „Ši paroda – tai žvilgnis į gijas, kuriomis yra persipynę mūsų gyvenimai. Kiekvienas žmogus turi begalę saitų su kitais žmonėmis, gamta, aplinka, su viskuo, kas yra apie jį. Visi tie saitai formuoja tapatybę, patį žmogų. Dažnai prarandamę savitumą, pasiduodame kitų gijų įtakai, kitų šnekoms, įtikinėjimams, prašymams, įkalbinėjimams. Vaikai paklūsta tėvams, tėvai paklūsta seneliams ir sistemai, seneliai paklūsta mirties baimei. Žmogus apraizgo gijomis žemę, ją išnaudoja, bet galiausiai išsigąsta stichijų, siųstų gamtos. Už visų kenksmingų, savanaudiškų, žalingų, įnoringų gijų slepiasi širdies gija, prieš kurią viskas dingsta, praranda prasmę, kuria mes visi esame susieti.
Savo kūryba perteikiu asmenines patirtis, kurios nutinka mano aplinkoje. Tai santykiai su savimi, artimaisiais, nepažįstamais, gatvėje sutiktais žmonėmis, gamta. Tai natūralus būvis, žmogaus kaip vieno santykis su kitais, perteiktas tapybine kalba“

Indrė Siaurusevičiūtė (gimė 1986m., Šakiuose)
2005 m. baigė Šakių meno mokyklą
2009 m .baigė VDA tapybą
2011 m. baigė Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centrą, fotografiją
Daluvavo bendroes parodose:
2009 m. Meno celės
2010 m. „Plyta“
2014 m. Šakių rajono savivaldybė, Sintautų plenero paroda.
2015 m. Kauno menininkų namai, Kudirkos Naumiesčio plenero darbų paroda.
2017 m. Sintautų kultūros centras, plenero paroda

Kviečiame apsilankyti!

Šimtmečio juosta Lietuvai – Lukšių miestelio diena

Minėdami ne tik Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmetį, bet ir Valstybės dieną, lukšiečiai ir miestelio svečiai liepos 6-ąją jungdamiesi į linksmas, gražias ir prasmingas visos dienos veiklas, savo buvimu kartu, bendravimu išaudė pačia gražiausią „Šimtmečio juostą Lietuvai”. Jau nuo ankstyvos priešpietės miestelio centre prasidėjo sporto varžybos, edukaciniai užsiėmimai vaikams, karo paveldo klubo “Kauno pavieto laisvieji šauliai” nariai kūrėsi stovyklą, šurmuliavo tautodailininkų, amatininkų ir prekybininkų mugė. Atėjus pietų metui, visus šventės dalyvius Lukšių moterų klubo “Fedora” narės pakvietė pasivaišinti sočia ant laužo virta sriuba. 14-tą valandą buvo duotas nevaržybinio dviračių ištvermės maratono “Plentas 24” startas – į visos paros maratoną išlydėta virš pusšimčio dviratininkų. Prisiminti mūsų krašo istoriją, prisiliesti prie atkurtų karinių uniformų, ginklų kvietė Kauno pavieto laisvieji šauliai, kas valandą šaudami iš patrankos ir taip vienus džiugindami, kitus gąsdindami netikėtais patrankos pliūpsniais. Pavakare vaikų laukė klounas Tukas ir įvairiausio dydžio muilo burbulų fiesta. 18-tą valandą prasidėjo oficialioji šventės dalis – Lukšių kultūros centro renginių organizatorė Rima Bakienė pristatė, kaip Lukšiai atrodė prieš šimtą metų, susirinkusiuosius sveikino Lukšių seniūnas Vidas Cikana, Šakių rajono savivaldybės Tarybos narė Irena Haase, Lukšių parapijos klebonas Vytautas Juozas Insoda, Lukšių kultūros centro direktorė Daiva Bukšnienė. Šventinius koncertus dovanojo Kriūkų daugiafunkcio centro kapela “Panemunys”, atlikėjas Justas Lapatinskas, grupė “Du Donatai”. 21-ą valandą, drauge su viso pasaulio lietuviais, ypatingai gausus būrys Lukšiuose, Siesarties Vingio parke, iškilmingai sugiedoto Lietuvos himną – daktaro Vinco Kudirkos parašytą “Tautišką giesmę“.

« 1 3 »