STUDENTŲ PIEŠINIŲ PARODA

„VAKAR, ŠIANDIEN, RYTOJ…“

Parodoje – dalis piešinių, sukauptų ir saugomų Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos piešimo ir tapybos darbų fonduose. Visi fondo piešiniai gimę Pelėdų kalne, tarp Justino Vienožinskio pastangomis įkurtos bei pastatytos (1920 – 1922 m.) pirmosios Lietuvoje meno mokyklos pastato sienų. (Gaila, bet to laikotarpio piešinių mokykloje nėra išlikę).

Per šimto metų laikotarpį Meno mokyklos pastate ne kartą viena dailės ugdymo įstaiga keitė kitą, bet piešimo dalykas visada buvo vienas pagrindinių visų dailės studijų programų sudėtine dalimi. Ekspozicijoje pateiktus piešinius vienija ne tik meno mokyklos pastato istorija, bet ir joje dirbusių bei studijavusių žmonių persipynę akademinės – profesinės veiklos keliai bei asmeniniai santykiai.

Fondo kolekcijoje saugoma nemažai, ne tik Lietuvos meno pasaulyje, bet ir už jos ribų, gerai žinomų asmenybių piešinių, – juos piešimo meistrystės mokė žinomi šalies menininkai ir puikūs pedagogai.

Gausus piešinių fondas buvo kaupiamas ir puoselėjamas per eilę dešimtmečių kaip metodinė priemonė paišybos studijų tobulinimui, tuo metu negalvojant apie viešas parodas. Šiandien jis nuolat papildomas naujais studentų darbais, atrenkamais egzaminų metu. Geriausių piešinių kolekcijos keliauja po įvairias Kauno mokyklų, bibliotekų parodines erdves bei užsienyje.

Metodinio fondo parodomis siekiama „nubraukti dulkes“ nuo įdomių ir vertingų piešinių, parodyti koks buvo piešinys praeityje, kuo pradėjo savo kūrybinį kelią garsūs ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinės šlovės nusipelnę menininkai: Stasys Eidrigevičius, Rimantas Dichavičius, Henrikas Ratkevičius, Stasys Žirgulis, Zenonas Šteinys, Elvyra Kairiukštytė, Alvydas Jonaitis, Juozas Šlivinskas, Valentinas Varnas, Eglė Ridikaitė, Jonas Gasiūnas, Audronė Petrašiūnaitė, Juozas Statkevičius, ir kt.

Kolekcijoje seniausi (šešto dešimtmečio) ir naujausi (XXI a. paskutinio dešimtmečio) studentų piešiniai, atspindintys piešimo dalyko temas, uždavinius, mokymo metodiką, piešinio raidos ir vystymosi pokyčius.

Parodai atrinkta nedidelė dalis įvairių autorių piešinių, tik iš dalies atspindi šį kaitos procesą, įtakotą daugelio faktorių: dėstytojų kartų kaita, studijų programų tikslų ir uždavinių pokyčiai bei specifika, piešimui skirto laiko trukmės mažėjimas, skaitmeninių technologijų atsiradimas, kuris kvestionuoja tradiciškai suvokiamo piešinio sampratą. Ar šiandien piešimas praranda savo svarbą? Ar tebetikima jo būtinumu įsigalint skaitmeninėms technologijoms? O koks jis bus rytoj?… Šiandien sunku atsakyti, bet norisi tikėti, kad piešimo, kaip dalyko, mokymasis – svarbus žmogui, plėtojant aplinkinio pasaulio formų ir spalvų suvokimą – siekiant akies ir rankos judesių tikslumo bei tvirtumo, pastabumo, formos suvokimo, erdvinio mąstymo bei vaizduotės ir estetinio skonio formavimuisi.

Parodą Zyplių dvaro rūmuose kviečiame aplankyti iki spalio 2 d.