Lukšių kultūra Zyplių dvare

Balandžio 12-ąją Zyplių dvaro centriniuose rūmuose vyko marginimo vašku edukacija „Pavasaris margučių raštuose“. Margučių marginimo vašku pamoka pritraukė norinčius išmokti marginti šiuo būdu smalsuolius tiek iš įvairių Šakių rajono, tiek iš gretimojo Kauno rajono kampelių. Proga išmokti marginti viena iš senųjų marginimo technikų pasinaudojo net iš Anglijos atostogų į gimtinę grįžęs būrelis lietuvių. Marginimo lazdeles į rankas pirmą kartą ėmė ir smalsūs keturmečiais, ir į septintąją dešimtį įžengę jų seneliai. Buvo ir marginimo vašku „profesionalų“, kurie taip velykinius margučius margina jau ne vienerius metus. Toks smagus būrys margintojų beveik dvi valandas plušo palinkęs prie stalų, stengdamasis išgauti kuo gražesnes, tvarkingesnes saulutes, paukščio pėdutes, žalčiukus, žvaigždes ir kitus simbolinius marginimo ženklus. Su marginimo vašku paslaptimis edukacijos dalyvius supažindino Lukšių kultūros centro darbuotoja Lina Palekauskaitė.

Šiuo metu Zyplių dvaro centriniuose rūmuose veikia Audronės, Bangos ir Sauliaus Lampickų darbų paroda, kurioje eksponuojama per 400 Audronės ir Bangos margučių bei 17 Sauliaus skulptūrų. Kviečiame aplankyti parodą. Dalinamės parodos atidarymo, kur skambėjo Remigijaus ir Rimantos Poderių atliekama muzika, parodos autoriai dalinosi savo kūrybos proceso paslaptimis, akimirkomis.

Kovo 16-ąją Lukšių kultūros centre (Zyplių dvaro centriniuose rūmuose) paminėta Knygnešio diena. Šia proga ne tik prisiminti ir paminėti iškiliausi knygnešiai – spaudos draudimo metais iš Prūsijos gabenę lietuviškų leidinių į kitą Nemuno pusę, bet ir atidaryta šiaulietės grafikės Lolitos Brazos ekslibrisų paroda intriguojančiu pavadinimu „Ekslibris geriau ne sriuba“. Kalbėdama apie savo parodą Lolita pristatė Mato Slančiausko (1850-1924), Šiaulių apskrities knygnešio atminimui skirtą ekslibrį, kuriame užfiksuota jo frazė „Grinčia be knygų smirdžia lavonu…“, paaiškino termino „ekslibris“ kilmę ir reikšmę, pristatė lietuvišką šio žodžio atitikmenį – „iš knygų“. Parodos autorė papasakojo kuriozišką nutikimą iš savo vaikystės, kai vienu antspaudu su rusišku užrašu sužymėjo visas namuose buvusias knygas, ir kaip supratusi savo „prisidirbimą“ jį bandė ištaisyti – plėšė visų knygų priešlapius. Nuo to laiko Lolitai galvoje kirbėjo mintis, kaip pasigaminti savo antspaudą ir vėliau, jau tapusi grafike ji šį savo norą įgyvendino, o pastaruoju metu jau surengė ne vieną ekslibrisų parodą. Su parodos Zyplių dvare atidarymu Lolitą Brazą sveikino Lukšių miestelio seniūnas Vidas Cikana, Lukšių kultūros centro direktorė Daiva Bukšnienė, kolegos menininkai – Virginija Armanavičienė, Violeta Bakšenskienė, Rita Mockeliūnienė, Valdas Paukštys, Rigimantas Stanaitis ir daugelis kitų.
Na o vėliau Lolita visus norinčius susisodino prie stalo, įdavė popieriaus ir pieštukus į rankas ir paragino pasigaminti savo ekslibrisus monotipijos būdu. Džiugu, kad į parodos atidarymą ir netradicinę pamoką atvyko visas būrys Šakių meno mokyklos mokinių su mokytoju Kęstučiu Dovydaičiu, Šakių bibliotekos bibliotekinkės, ekslibriu susidomėja ne tik šakiečiai, bet ir Marijampolės, Vilkaviškio rajono gyventojai.

Lukšiečiai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną minėti pradėjo dar šios šventės išvakarėse – penktadienį, kovo 10-ąją. Tądien Zyplių dvare buvo atidaryta dailininkės Ilonos Daujotaitės Janulienės Tautinio kostiumo metams skirta tapybos paroda „Laiko juosta“. Ši paroda glaudžiai susijusi su pernai metais Zyplių dvare eksponuota tapytojos paroda „Budėjimas“, kuri buvo skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtpenkmečiui.
Parodos “Laiko juosta“ paveiksluose išryškintos praeities estetinės vertybės istoriniuose kostiumuose iš visus penkių etnografinių regionų, baltiškų apdarų, papuošalų bei tautinės aprangos fragmentuose. Paroda pavadinta vieno iš kūrinių vardu, atspindinčiu mūsų tautinės atminties įamžinimą tapyboje. Džiugu, kad Ilonos Daujotaitės paroda „Laiko juosta“ Tautinio kostiumo metais pirmiausia išeksponuota Lukšiuose, Zyplių dvaro cenrinių rūmų erdvėse. Vėliau ši paroda keliaus per kitas Lietuvos parodų galerijas ir sales.
Ilonos Daujotaitės Janulienės parodos „Laiko juostą“ atidarymą sodriom spalvom papuošė Sintautų kultūros centro folklorinio ansamblio „Santaka“ dainos ir muzika. Ansambliečiai ne tik dainavo liaudies dainas, tačiau ir pasakotoja Emilija Petravičienė tarmiškai papasakojo linksmą nutikimą, lūpine armonikėle ne vieną melodiją sugrojo Albinas Tarnauskas, smuiku pagriežė Sigita Duobaitė, o vėliau kartu dar armonika užgrojo Sigitas Duoba ir basete pagriežė ansamblio vadovė Jūratė Navickienė. Susirinkusiuosius džiugino ne tik folklorinės dainos ir muzika, bet ir gražūs tautiniai kostiumai, kuriais taip pat pasipuošė ir Lukšių kultūros centro darbuotojos.
Kalbėdama apie savo tapybos darbus Ilona Daujotaitė sakė, kad tradicijas, papročius, lietuvybę kiekvienas puoselėjame, taip, kaip jaučiame, kaip galime: kas daina, kas šokiu, kas muzika, o kas – tapydamas mums svarbiausius tautos, istorijos, mūsų tapatumo ir savasties simbolius. „Kas, jei ne mes, kada – jei ne dabar?“ – retoriškai klausė parodos „Laiko juosta“ autorė.
Į šį renginį atskubėjo ir Šakių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Papievienė. Ji džiaugėsi, kad tapytoja Ilona Daujotaitė į Zyplių dvarą atvežė jau antrąją savo parodą, šį kartą nuostabiai nutapytus, pagal regionus atpažįstamus tautinius kostiumus.
Visus susirinkusiuosius su Tautinio kostiumo metais ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėmis pasveikino Lukšių miestelio seniūnas Vidas Cikana.
Na, o kovo 11-ąją į Zyplių dvarą rinkosi dainuojamosios poezijos gerbėjai, mat tą dieną čia koncertavo bardas Kazimieras Jakutis – Pagulbis. Pirmiausiai visus susirinkusiuosius su švente paskveikino Lukšių miestelio seniūnas Vidas Cikana, prisiminęs istorines Nepriklausomybės akto pasirašymo aplinkybes, tuomet išgyventus jausmus. Vėliau visi pasinėrė į jausmingos Kazimiero Jakučio kuriamos muzikos garsus. Koncertas buvo skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti, jame skambėjo tiek paties atlikėjo, tiek Jono Strielkūno, Antano A. Jonyno žodžiais kurtos dainos apie Motiną, apie Tėvynės gamtą, apie Gimtinę ir jos ilgesį. Šį koncertą dovanojo Asociacija „Lukšių bendruomenės centras“