Raštuotas megztukas. Raudonas šalikas. Tai neatsiejami Liudo Mažylio, VDU profesoriaus, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve atradusio Lietuvos Nepriklausomybės aktą, įvaizdžio atributai. Balandžio 21-ąją profesorius Liudas Mažylis lankėsi Zyplių dvare, čia pristatė savo filatelijos parodą ir mintimis dalijosi su Zanavykų krašto žmonėmis. Šiuo garbiu svečiu pačioje renginio pradžioje džiaugėsi ir jį sveikino laikinasis Šakių rajono meras Juozas Puodžiukaitis, vicemeras Edgaras Pilypaitis, Lukšių kultūros centro renginių organizatorės Rimos Bakienės prašymu drauge su visa atsistojusia sale pagiedojo Tautišką giesmę.
Profesorius Liudas Mažylis, pristatydamas filatelijos parodą, kurioje dvylikos Vasario 16-osios Akto signatarų parašai, kalbėjo, kad šis parašų rinkimas, dažnas jų tyrinėjimas, buvo vienas iš pirmųjų „namų darbų“, paruošusių šiam didžiam atradimui. Vėliau sekė domėjimasis ir susirašinėjimas su Vokietijos archyvų darbuotojais, ryšių su Lietuvos Respublikos ambasados Vokietijoje darbuotojais užmezgimas. Visa tai ir lėmė didžiu visų lietuvių džiaugsmu kovo 29-ąją pasibaigusias Nepriklausomybės akto paieškas.
Atsakydamas į susirinkusiųjų klausimus profesorius Liudas Mažylis įvardino, kad jam brangiausia pasirodė agentūros Reuters publikacija, kurioje nepaminėtas nei jo vardas, nei pavardė, nei pedagoginis vardas – ši agentūra skelbė, kad tą dieną „Lietuva atrado savo Nepriklausomybės aktą“. Profesorius kalbėjo, kad šis Akto atradimas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse svarbus mums visiems ir mes visi galime savaip prisidėti prie šios svarbios datos minėjimo, Signatarų pagerbimo.
Svečias džiaugėsi, kad galėjo atvykti į Lukšius, kur Lukšių pradžios mokykloje 1863-1866 metais mokėsi patriarchas Jonas Basanavičius, į Zyplių dvarą, kuriame 1924 – 1944 m. veikė Žemesnioji žemės ūkio mokykla, įkurta ir visus gyvavimo metus administruota Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro Saliamono Banaičio sūnaus Justino Banaičio; į kraštą, kuriame gimė dar du signatarai – Jonas Vailokaitis ir Justinas Staugaitis, kur gimė Vinco Kudirkos sukurta Tautiška giesmė.
Liudui Mažyliui už atvykimą ir pasidalinimą savo mintimis, patirtimi ir įžvalgomis dėkodamas šiuo metu atostogaujantis Lukšių seniūnas Vidas Cikana paminėjo, kad profesorius nėra jau toks nežinomas, kaip iš pradžių jį bandė pristatyti žiniasklaida – juk profesorių puikiai pažįsta akademinė bendruomenė, tūkstančiai jo studentų. Iš Vido Cikanos rankų dovanų gavęs angelo statulėlę profesorius nusijuokė – visa ši Nepriklausomybės akto paieška neapsiėjo be Apvaizdos priežiūros: Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyvo darbuotojas, atsiuntęs profesoriui svarbių bylų sąrašą turi laibai gražią ir simbolinę pavardę – Angel.
Lukšių kultūros centro direktorė Daiva Bukšnienė įteikė gėlių ir padėkojo už susitikimą ne tik profesoriui Liudui Mažyliui, bet ir šį susitikimą suorganizuoti padėjusiam filatelistui Juozui Urbonui.
Vėliau profesorius Liudas Mažylis mielai fotografavosi ir dalino autografus visiems norintiems, taip pat apžiūrėjo Zyplių dvaro arklidžių ir rūmų pastatuose veikiančias parodas.

Balandžio 12-ąją Zyplių dvaro centriniuose rūmuose vyko marginimo vašku edukacija „Pavasaris margučių raštuose“. Margučių marginimo vašku pamoka pritraukė norinčius išmokti marginti šiuo būdu smalsuolius tiek iš įvairių Šakių rajono, tiek iš gretimojo Kauno rajono kampelių. Proga išmokti marginti viena iš senųjų marginimo technikų pasinaudojo net iš Anglijos atostogų į gimtinę grįžęs būrelis lietuvių. Marginimo lazdeles į rankas pirmą kartą ėmė ir smalsūs keturmečiais, ir į septintąją dešimtį įžengę jų seneliai. Buvo ir marginimo vašku „profesionalų“, kurie taip velykinius margučius margina jau ne vienerius metus. Toks smagus būrys margintojų beveik dvi valandas plušo palinkęs prie stalų, stengdamasis išgauti kuo gražesnes, tvarkingesnes saulutes, paukščio pėdutes, žalčiukus, žvaigždes ir kitus simbolinius marginimo ženklus. Su marginimo vašku paslaptimis edukacijos dalyvius supažindino Lukšių kultūros centro darbuotoja Lina Palekauskaitė.

Šiuo metu Zyplių dvaro centriniuose rūmuose veikia Audronės, Bangos ir Sauliaus Lampickų darbų paroda, kurioje eksponuojama per 400 Audronės ir Bangos margučių bei 17 Sauliaus skulptūrų. Kviečiame aplankyti parodą. Dalinamės parodos atidarymo, kur skambėjo Remigijaus ir Rimantos Poderių atliekama muzika, parodos autoriai dalinosi savo kūrybos proceso paslaptimis, akimirkomis.

Kovo 16-ąją Lukšių kultūros centre (Zyplių dvaro centriniuose rūmuose) paminėta Knygnešio diena. Šia proga ne tik prisiminti ir paminėti iškiliausi knygnešiai – spaudos draudimo metais iš Prūsijos gabenę lietuviškų leidinių į kitą Nemuno pusę, bet ir atidaryta šiaulietės grafikės Lolitos Brazos ekslibrisų paroda intriguojančiu pavadinimu „Ekslibris geriau ne sriuba“. Kalbėdama apie savo parodą Lolita pristatė Mato Slančiausko (1850-1924), Šiaulių apskrities knygnešio atminimui skirtą ekslibrį, kuriame užfiksuota jo frazė „Grinčia be knygų smirdžia lavonu…“, paaiškino termino „ekslibris“ kilmę ir reikšmę, pristatė lietuvišką šio žodžio atitikmenį – „iš knygų“. Parodos autorė papasakojo kuriozišką nutikimą iš savo vaikystės, kai vienu antspaudu su rusišku užrašu sužymėjo visas namuose buvusias knygas, ir kaip supratusi savo „prisidirbimą“ jį bandė ištaisyti – plėšė visų knygų priešlapius. Nuo to laiko Lolitai galvoje kirbėjo mintis, kaip pasigaminti savo antspaudą ir vėliau, jau tapusi grafike ji šį savo norą įgyvendino, o pastaruoju metu jau surengė ne vieną ekslibrisų parodą. Su parodos Zyplių dvare atidarymu Lolitą Brazą sveikino Lukšių miestelio seniūnas Vidas Cikana, Lukšių kultūros centro direktorė Daiva Bukšnienė, kolegos menininkai – Virginija Armanavičienė, Violeta Bakšenskienė, Rita Mockeliūnienė, Valdas Paukštys, Rigimantas Stanaitis ir daugelis kitų.
Na o vėliau Lolita visus norinčius susisodino prie stalo, įdavė popieriaus ir pieštukus į rankas ir paragino pasigaminti savo ekslibrisus monotipijos būdu. Džiugu, kad į parodos atidarymą ir netradicinę pamoką atvyko visas būrys Šakių meno mokyklos mokinių su mokytoju Kęstučiu Dovydaičiu, Šakių bibliotekos bibliotekinkės, ekslibriu susidomėja ne tik šakiečiai, bet ir Marijampolės, Vilkaviškio rajono gyventojai.